Šiandien – pirmasis mūsų parengtos rezoliucijos dėl smulkaus verslo diskriminavimo valdant pandemiją redakcinės komisijos posėdis. Dalinuosi su Jumis rezoliucijos pristatymu. Pati rezoliucija sukėlė didžiules aistras Seime. Kyla klausimas – kodėl? Argi savo deklaruojama pozicija ne visi mes norime išvengti/panaikinti diskriminaciją smulkiųjų atžvilgiu? Ir taip, deja, Kalėdos, kaip pats svarbiausias išgyvenimo laikotarpis smulkiam verslui jau prarastos. Vėluojam. Stipriai. Per šventes su skausmu stebėjau situaciją mano mylimame Kaune, kuri gerai iliustruoja ir kitur vykstantį absurdą: Laisvės alėjoje tuščia – visos parduotuvėlės uždarytos, tuo tarpu žmonės susigrūdę čia pat esančiame „Akropolyje“. Apmaudu. Juk siekiant, kad žmonių santalkos būtų mažesnės, daryti reikia kaip tik atvirkščiai – išskaidyti žmonių srautus. Šia rezoliucija mes deklaruojame, kad diskriminacija smulkaus verslo atžvilgiu jau įvyko ir ji tęsiasi. Dabar reikia tartis, kaip kompensuoti praradimus ir ką daryti, kad ateityje tai nepasikartotų.
Kviečiu susitelkt visiems kartu, kuriems skauda ir rūpi smulkus verslas. Ne tik opozicijai, bet ir pozicijos žmonėms, kurie įgalūs suprasti, kuriems bent kažkada gyvenime mažiausią versliuką teko sukurti savomis rankomis ir iš to darbo pragyventi.

Ištrauka ir posėdžio: