Pasveikinome dalyvaujančius, pagerbėme jau Amžinybėn išėjusius Sąjūdžio dalyvius. Tuos, kurie patikėjo, išdrįso ir nepabūgo tuo metu, kai dalyvauti Sąjūdyje buvo ir rizikinga, ir pavojinga.

Kalbėjome, jog dabar, vykstant žiauriam karui Ukrainoje, kaip niekada aišku, kad laisvė nėra savaime suprantamas, jau iškovotas dalykas. Saugoti Valstybės Nepriklausomybę, ginti žodžio ir sąžinės laisvę, išlaikyti tautiškumą ir tradicijas, puoselėti krikščioniškąsias vertybes reikia nuolat, kasdien. Ir jausti, reikšti dėkingumą tiems, kurie iškovojo laisvę.

Būtina skirti daugiau nacionalinių ir savivaldos institucijų dėmesio Sąjūdžio atminimo išsaugojimui.