Mano siekis – klestinti Lietuva: puikios galimybės save realizuoti ir įsitvirtinti Lietuvos ir savo gerovę kuriantiems žmonėms, orus ir pasiturintis senjorų gyvenimas, solidarumas ir pagalba silpnesniems visuomenės nariams.

Šiam siekiui įgyvendinti, būtinas sveikas šalies ūkis, o tuo pačiu – smulkus ir vidutinis verslas (SVV), sudarantis mūsų šalies ūkio pagrindą. Iš tiesų, 76 proc. privataus sektoriaus darbo vietų ir 70 proc. pridėtinės vertės sukuria smulkus ir vidutinis verslas, kuris ir suneša didžiąją dalį lėšų mūsų socialinio solidarumo sistemai – pensijoms ir socialinėms garantijoms – užtikrinti.

Covid19 sudavė didžiulį smūgį smulkiam ir vidutiniam verslui, daug įmonių – ant išlikimo ribos. Visgi, skirtingai nei ankstesnių krizių akivaizdoje, kuomet smulkiajam verslui buvo „veržiami diržai“, stumiant į bankrotą ar emigraciją, valstybė ieško būdų kaip padėti verslui. Tiesa, pagalba ne visada buvo laiku, ne visos priemonės atitiko poreikius, – man taip pat teko padėti smulkiųjų verslininkų pasiūlymams pasiekti sprendimus priimančias institucijas. Tačiau ši valdžia klausosi ir ieško sprendimų.

 

Smulkiųjų verslininkų teisė būti… smulkiaisiais?

Smulkus verslas yra atsakymas į eilę socialinių klausimų, – darbo vietos sau ir keletui (ar kelioms dešimtims) darbuotojų sukūrimas, prisidėjimas prie vietos bendruomenės reikalų ir regiono vystymosi. Ši funkcija ne mažiau svarbi nei tiesioginė ekonominė vertė.

Viešojoje erdvėje didžiulis dėmesys rodomas startuoliams, vertinami jų kūrėjai, skiriamas dosnus finansavimas. Orientacija į inovacijas, greitą technologijos išvystymą yra puiku, tačiau tai tik viena iš daugelio, ir, sąlyginai nedidelė, mūsų ekonomikos dedamoji. Lietuvoje veikiančių startuolių skaičius šiemet perkopė 1000, tuo tarpu viso yra registruota arti 200 000 SVV įmonių.

Pagarbos ir pripažinimo verti visi sąžiningi verslai. Laukinis kapitalizmas, besaikis vartojimas ir ekonomikos augimas vien vardan augimo (lemiantis tik nedidelės grupės žmonių neproporcingą turtėjimą ir tolesnį socialinės atskirties didinimą, praranda savo pozicijas. Privalome ir, džiugu, kad jau palaipsniui pradedame orientuotis į tvaresnę ekonomiką, kurioje prioritetas yra ne vien savininkams, bet ir savo bendruomenei, savo darbuotojams naudą kuriantis, darnus su aplinka verslas.

Nedidelis verslas, kuriantis kokybiškus produktus ar paslaugas, savo vietiniam klientų ratui, net ir neplanuojantis kurti tinklo ar frančizės, yra pavyzdys, kaip prisidedama ne tik prie skaitinių ekonomikos rodiklių, bet ir  tiesiogiai prie regiono ir šalies gerovės kūrimo. Kuriantys žmonės yra mūsų valstybės pamatas ir vertybinė ašis.

 

Ar smulkus verslas jau gyvena „ilgai ir laimingai“

Iki Covid19 protrūkio ir su juo susijusios krizės, smulkaus ir vidutinio verslo klausimai kelerius metus jau retai buvo keliami viešojoje erdvėje, nebebuvo Vyriausybės ar Seimo darbotvarkės epicentre. Iš tiesų, daug svarbių verslo problemų jau yra išspręstos, bendradarbiavimas su prižiūrinčiomis institucijomis ir biurokratinė našta  normalizuoti. Matyt, neveltui Lietuva sparčiai kopia į „Doing business”, verslo aplinką vertinančio indekso, aukštumas: paskutinius pora metų Lievuvos verslo aplinka buvo vertinama vis geriau, ir 2019 m. užėmėme 4-ą vietą Europos Sąjungoje, 11-ą visame pasaulyje.

Visgi, Covid19 gerokai sutrikdė normalų valstybės gyvenimą, tuo pačiu neapibrėžta tapo ir verslo situacija. Smulkaus verslo laukia nauji iššūkiai, kuomet pasibaigs kai kurios dabar įgyvendinamos paramos priemonės. Įžengiame į naują nepažintą zoną – „naująjį normalumą“ ir čia neišvengiamai reikės valstybės pagalbos, išlaikant ir stiprinant mūsų šalies smulkųjį verslą.

Smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas yra įsisenėjusi problema. Bankų skolinimo smulkiam ir vidutiniam verslui rodikliai yra gan liūdni. 2019 m. daugiau nei 60 proc. mažų įmonių paraiškų paskoloms buvo atmestos. Veikiančioms mažoms paslaugų įmonėms paskolos buvo praktiškai nepasiekiamos, – išskyrus lengvatinę paskolą pačiai verslo pradžiai. Skirtingai nei startuoliams rizikos kapitalo fondai (nors juos didžiąja dalimi finansuoja valstybė!) finansavimo labiau tradicinėms SVV įmonėms neteikia. Šiuo metu viešojoje erdvėje jau girdimos diskusijos apie valstybinį banką. Labai palaikau šią idėją: valstybinio banko kūrimas padėtų spręsti kritinę smulkaus verslo finansavimo problemą (kartu su eile kitų, dėl komercinių bankų koncentracijos ir menkos konkurencijos dabar kylančių problemų).

Žinoma, smulkus ir vidutinis verslas nėra viskas, bet mūsų šalies ekonomika be SVV būtų niekas. Noriu atstovauti visus už savo, šeimos ir Lietuvos gerovę prisiimančius atsakomybę ir ją kuriančius žmones, ypač smulkiuosius verslininkus. Jei tapsiu Seimo nare, ieškosiu smulkiajam verslui palankiausių sprendimų mūsų kuriamoje Gerovės valstybėje.